Sare roma
Procentai




RETRO

Politikai imasi rengti strategijas dėl dronų vystymo, kariuomenė – santūri

bepilociaiPolitikai ieško būdų, kaip greitai Lietuvos kariuomenėje išvystyti didelius bepiločių orlaivių pajėgumus, nors krašto apsaugos sistema į iniciatyvas reaguoja santūriai.

Dronų vystymo entuziastai sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą parodė, jog bepiločius orlaivius abi pusės sėkmingai naudoja įvairiausioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo, todėl jų reikia daug ir kuo įvairesniuose vienetuose.

Jie pabrėžia, kad sąlyginai nedaug kainuojantys dronai gali naikinti net sunkiąją priešininkų techniką, smogti įtvirtinimams, kurių nepasiekia tradicinė ginkluotė.

Tačiau už Lietuvos kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika. Anot kariuomenės, sunkieji vienetai turi būti vystomi kuriant nacionalinę diviziją – esminį vienetą šalies gynybai.

Pasak krašto apsaugos sistemos atstovų, dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Idėjos – Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje

Dronų pajėgumų vystymo tema yra pasiekusi visų pagrindinių šalies institucijų koridorius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausį domėjosi, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, ir pasiūlė Valstybės gynimo tarybai apsvarstyti ateities strategiją.

NSGK tąkart išsiuntė Valstybės gynimo tarybos nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.

Dokumente, kurį matė BNS, nurodoma, kad Rusijos pradėto prieš Ukrainą karo patirtis rodo didelę dronų įtaką mūšio lauke. Komitetas siūlo sukurti strategiją, kuri vystant šių orlaivių pajėgumus leistų sukurti aiškią struktūrą, apibrėžtų kovinį parengimą ir nustatytų įsigijimų prioritetus.

Tarp komiteto siūlymų yra steigti drono operatoriaus etatus, kurti atskirus dronų padalinius kariuomenės struktūrose, rengti karių ir vidaus reikalų sistemos tarnybų mokymus, metodinę medžiagą, glaudinti valstybės ir verslo bendradarbiavimą.

Komitetas siūlo įsigijimų politiką orientuoti į dronų pajėgumo vystymą taktiniu, operaciniu ir strateginiu lygmeniu, orlaivius įsigyti tiek iš NATO šalių, tiek iš Lietuvos gamintojų.

NGSK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.

„Parlamentinė kontrolė parodė, kad tai, ką turime planuose, yra nepakankama. Tai yra virsmo technologija ir arba tu įšoki į tą procesą ir jame dalyvauji, eini pagal naujausias technologines madas, neatsilieki, vystai gamybą, vystai dronų operatorius, sistemiškai integruoji šitą pajėgumą į kariuomenę, (...) arba atsilieki nuo procesų“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

NSGK siūlymu, į dronų pajėgumų vystymo strategiją būtų įtraukta ne tik kariuomenė, bet ir šiuo metu jau su dronais dirbanti Lietuvos šaulių sąjunga, kur būtų galima didinti dronų operatorių skaičių, ir šalies gynybos pramonės įmonės.

Jos, anot L. Kasčiūno, gali gaminti žvalgybinius dronus, o šiuo metu jau vysto gynybinę technologiją „dronas prieš droną“.

Premjerė Ingrida Šimonytė vasarį paskelbė, kad Vyriausybė ėmėsi kurti savo planą, kaip vystyti dronų pajėgumus, tačiau detaliau ketinimų nekomentavo.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda, neseniai Prienuose susitikęs su Lietuvos gynybos pramonės atstovais, sakė, kad nori skirti dronų klausimui ypatingą dėmesį.

Šalies vadovas teigė galbūt šiam klausimui dedikuosiantis Valstybės gynimo tarybos posėdį.

„Mes tiesiog neturime teisės švaistyti laiko“, – tvirtino šalies vadovas.

Sako besilaikantys planų

Krašto apsaugos sistemos pareigūnai dėl idėjų virtinės entuziazmo nerodo ir sako besilaikantys ankstesnių planų.

Reaguodami į diskusijas NSGK, kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.

2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.

Paprašytas pakomentuoti premjerės paskelbtą planą Vyriausybėje kurti dronų vystymo koncepciją, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vasario pradžioje sakė, kad „tie planai yra padaryti jau senokai, jie yra įgyvendinami, (...), visų kategorijų dronai yra numatyti įsigyti“.

„Taip kad, ką sako premjerė sako, tas procesas vyksta nuo seno“, – teigė generolas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusį savaitgalį feisbuke skelbė, kad jo kadencijos pradžioje ir kovinių, ir žvalgybinių dronų nuo kuopos iki brigados lygmens įsigijimas buvo paankstinas į 2022 – 2023 metus.

Ministras teigė, kad nors kasmet planuojama bepiločių įsigijimams skirti vidutiniškai po 30 mln. eurų, norint greičiau prisitaikyti prie kintančios situacijos šioje rinkoje buvo išbandytas ir įdiegtas hibridinis bepiločių įsigijimų modelis. Jis leidžia papildant centralizuotus įsigijimus sudaryti sąlygas kiekvienam kariniam vienetui dronus įsigyti savarankiškai.

„Pasinaudoję šia galimybe 2023 metais, 18 kariuomenės vienetų jau įsigys mikro tipo bepiločių už 1,3 mln. eurų“, – feisbuke rašė ministras.

Kiek anksčiau A. Anušauskas BNS teigė nieko nežinantis apie Vyriausybėje rengiamą planą, tačiau spėjantis, kad Vyriausybėje rengiama koncepcija bus susijusi su gynybos pramonės sritimi.

Jis tvirtino, kad klausimai apie Vyriausybės rengiamą planą turėtų būti skirti ne jam, kadangi jie labiau susiję ne su krašto apsauga, o su pramone.

„Kariuomenės planai yra patvirtinti, jais vadovaujamės, vykdome įsigijimus. O planas, apie kurį kalba premjerė, galiu tik spėti, yra visai kas kita“, – sakė ministras.

Paklaustas, ar KAM prisideda prie premjerės paminėto plano, A. Anušauskas atsakė, kad „mes gamyklų nestatome“.

Lietuvos kariuomenė teigia, kad mūšyje „kiekvienas daiktas turi savo vietą“, o manevrinius vienetus pavadino mūšio lauko pagrindu.

„Manevras – tai mūšio lauko pagrindas, skyriai, būriai, kuopos, batalionai ir brigados kurie, padedant visoms kitoms funkcijoms fiziškai stovi ties priešakiniu mūšio rajono kraštu ir tiesiogiai kovoja su priešo daliniais“, – feisbuke savaitgalį rašė kariuomenė.

Anot jos, vakarietiškoje karyboje mūšio sėkmę lemia sutartinis visų mūšio funkcijų ir jas atstovaujančių padalinių, ginklų bei technikos veikimas.

„Nė viena funkcija negali būti išimta – neturėdami žvalgybos būsime akli ir mirsime, neturėdami logistikos mirsime dar greičiau, neturėdami pajėgų apsaugos būsime uždaužyti iš oro, neturėdami manevro pajėgumų būsime sunaikinti priešo manevro pajėgumų“, – teigiama įraše.

„Taip pat nėra blogesnių arba geresnių funkcijų ir nė viena funkcija negali būti pakeista kita – oro gynybininkas negali pakeisti pėstinininko, pėstininkas – žvalgybos ir drono, tankas negali šaudyti į lėktuvus, o dronas negali išlaikyti teritorijos neužimtos. Tik visi kartu“, – rašoma jame.

Ministras iš lietuvių tikisi „pažangaus, bet nebrangaus“ drono

L. Kasčiūno teigimu, be krašto apsaugos sistemos dalyvavimo dronų pajėgumų vystymas yra neįmanomas. 

„Reikia suformuluoti poreikį, ko reikia krašto apsaugos sistemai, ant kurio galėtume statyti tą programą. (...) Man sunku įsivaizduoti, kad visa tai vyktų be krašto apsaugos sistemos“, – teigė NSGK pirmininkas.

„Siūlau nesivadovauti nuostatomis, kad viską geriau žinome už visus, jūs čia mums neaiškinkite, karas prieš NATO bus kitoks – dar vienas požiūris, mes daug darome, tik viskas įslaptinta – trečias požiūris. Tai netinka, nes nieko nedarymo neįslapstinsi“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Prezidentas tvirtino ketinantis aptarti situaciją su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu.

Jis irgi teigė, kad krašto apsaugos sistema neturėtų galvoti, jog yra vienintelė kompetentinga su dronų pajėgumų vystymu susijusiais klausimais.

„Aš manau, kad šioje vietoje mūsų Krašto apsaugos ministerija turėtų būti tikrai Krašto apsaugos ministerija, o ne krašto apsaugos nuo dronų pramonės ministerija“, – sakė G. Nausėda.

A. Anušauskas teigė, kad Lietuvos gynybos pramonė yra įtraukiama į bepiločių kūrimą.

Anot jo, dar 2021 metais krašto apsaugos sistemoje buvo atliktas vertinimas ir 2022 metų pradžioje buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti kovinio drono kūrime – nuo koncepcijos iki prototipo su kovine galvute.

„Vienas dalyvių jau išbandė pritotipą be kovinės dalies, artimiausiu metu bus bandymai poligone su kovine galvute“, – feisbuke tvirtino ministras.

Jo teigimu, nuo 2022 metų kariuomenė Kyviškių aerodrome Vilniaus rajone rengia Dronų dienas, į kurias kviečiami su dronais dirbantys gamintojai.

„Pakartosiu savo lūkestį, kurį teko prieš dvejus metus išsakyti. Mano noras būtų, kad susikirtų skirtingų komponentų (optikos, lazerių, programinės įrangos, dronų) gamintojų kosorciumas, kuris pagamintų lietuvišką technologiškai pažangų, bet nebrangų droną. Ir jis, kaip koks dronų „iPhone“ būtų nuolat atnaujinamas ir tobulinamas“, – rašė A. Anušauskas.

BNS nuotr.

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode