Apie pusšimtis mokslininkų, literatų, opozicijos politikų, studentų prie Vilniaus miesto savivaldybės protestavo dėl paskelbtų planų uždaryti trijų rašytojų memorialinius muziejus.
Pas protestuotojus atėjusi sostinės vicemerė Simona Bieliūnė tvirtino, kad kol kas priimtas tik vadybinis sprendimas, o koks bus muziejų likimas, kol kas nenuspręsta. Ji taip pat perdavė mero Valdo Benkunsko kvietimą susitikti.
Piketą organizavusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė vicemerei įteikė marškinėlius su rašytojos Julija Beniuševičiūtės-Žymantienės – Žemaitės portretu, Balio Sruogos raštus, monografijas apie Vincą Krėvę ir Tomą Venclovą, Vinco Mykolaičio-Putino dienoraščius.
Ragino vertinti autentiką
Nepritarimą praėjusią savaitę paskelbtam sumanymui uždaryti rašytojų Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus muziejus-butus bei Venclovų namus atėję pareikšti literatūrologai, filosofai, kultūros veikėjai laikė plakatus „Vilniun cirkas atvažiavo, pasitraukite visi“, „Neišpeškit rašytojų plunksnų“, „Muziejų naikinimui – ne“, skaitė T. Venclovos, V. Mykolaičio-Putino eiles.
„Šūdžiai“, – savivaldybės sprendimą apibendrino vienas kalbėtojų.
A. Martišiūtės-Linartienės teigimu, instituto paskelbta peticiją prieš muziejų naikinimą parodė, kad visuomenei rūpi išsaugoti tai, kas vertinga, kas yra susiję su istorija.
„Tai yra ne vien literatūra, tai yra istorija. Tai galima pasakyti apie Venclovų muziejų, kuriame galime kalbėti apie labai sudėtingas istorijos pervartas autentiškoje aplinkoje. Tai yra Vinco Mykolaičio-Putino muziejus, kuriame Balys Sruoga parašė „Dievų mišką“, kuriame jis gyveno iki savo mirties. Tai yra Vinco Krėvės muziejus, o Vinco Krėvės gimnazijos yra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – sakė ji.
Instituto vadovė stebėjosi savivaldybės sprendimu iš pradžių padaryti struktūrinį pakeitimą, o paskui pradėti kalbėti apie turinio perkrovimą.
„Kokį galime daryti turinio perkrovimą autentiškose vietose su rankraščiais, daiktais, bibliotekos knygomis?“ – klausė ji.
„Kaip mes pažiūrėsime atvykusiems užsieniečiams į akis, jeigu, pavyzdžiui, Tomas Venclova gaus Nobelio premiją? Ai, nieko nepadarėm, o jo namai-muziejus buvo paverstas hosteliu“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.
Literatūrologė Solveiga Daugirdaitė teigė dirbdama mokykloje pati rudenį vedė devintokų klasę į V. Krėvės muziejų, gruodį viešą paskaitą skaitė V. Mykolaičio-Putini muziejuje.
„Manau, kad savivaldybės darbuotojai rečiau ten užsuka. Muziejai iš tiesų palieka dviprasmišką įspūdį – tai ne tik autentika, bet ir juntamas tam tikras apleistumas. Įžvelgiau čia tą tradicinę politiką, kai objektai, kuriuos norima panaudoti kaip nors kitaip, pirmiausia, netinkamai finansuojami, apleidžiami, o paskui tyliai patraukiami į šalį“, – tvirtino ji.
S. Daugirdaitė pabrėžė, kad būtina vertinti autentiką ir labiau pasistengti ten pritraukti lankytojų, labiau įveiklinti.
Literatūrologas Saulius Žukas sakė, kad juokingai atrodo politiniai tarybos sprendimai, kurie priimami dar nesugalvojus, ką daryti su tomis patalpomis.
Nenaikins, bet nežino, ką darys
Praėjusią savaitę Vilniaus miesto taryba nusprendė likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, o jai priklausantys rašytojų Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų butai pereis viešosios įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ žinion.
Tuo pačiu sprendimu Markučių dvaro muziejus su Beatričės Grincevičiūtės memorialiniu butu ir Medinės miesto architektūros muziejumi perduotas vadyti Vilniaus miesto muziejui.
Kaip per tarybos posėdį sakė savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Tadas Rimdžius, viešajai įstaigai „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ perduodamuose butuose muziejų neliks. Anot jo, ši erdvė bus atverta literatūros bendruomenei.
Vicemerė S. Bieliūnė ketvirtadienį sakė, kad nėra sprendimo panaikinti memorialinius muziejus.
Anot jos, taip kalbant padaryta komunikacijos klaida.
„Tikrai iš savivaldybės administracijos buvo padaryta komunikacijos klaidų. Visus metus atvirai ir garsiai komunikavome, kad Vilniaus miestas, turėdamas tiek daug nacionalinių, privačių muziejų, turi savo muziejus gyvinti, geriau atverti, pergalvoti, kaip tapti dar labiau populiariais, dar labiau lankomais tiek mūsų miestiečių, tiek svečių“, – per protesto akciją kalbėjo vicemerė.
„Žinutė apie pačių muziejų naikinimą tikrai yra neteisinga, „Vilniaus UNESCO literatūros miestas“ ir Vilniaus miesto muziejus su naujais padaliniais tikrai turės muziejinę funkciją“, – pabrėžė ji.
S. Bieliūnės teigimu, savivaldybės tarybos priimtas sprendimas yra vadybinis, susijęs su naujų padalinių steigimu ir su tuo, kad Vilniaus miesto muziejų tinklas turės dvi aiškias linijas – pasakoti apie miestą ir pasakoti apie literatūrą.
„Esame UNESCO literatūros miestas, puikiai žinote, kad muziejinės vertybės ne tik saugomos teisės aktų tvarka, bet ir labai svarbios, tai turtas, kurį turime“, – tvirtino vicemerė.
Ji garantavo, kad dėl tolesnės rašytojų memorialinių muziejų veiklos spręs specialistai, o ne politikai.
„Tos baimės, kurios dabar yra dėl uždarymo, panaikinimo, to, kas iš tikrųjų ir savivaldybei brangu, kurios yra klaidinančios, norisi, kad jos nebūtų pagrindas toliau eiti į konfliktus, o būtų pagrindas eiti į sprendimus, nuo kurių visi laimėsime“, – akcentavo S. Bieliūnė.
Rašytojai V. Krėvė-Mickevičius (1882–1954), V. Mykolaitis-Putinas (1893–1967), Antanas Venclova (1906–1971) kurį laiką skirtingu lygiu kolaboravo su Lietuvą okupavusia sovietų valdžia.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
