Vilniaus miesto savivaldybės parengtame gynybos politikos plane – kontrmobilumo priemonių parkas, dronų skraidymo trasa Šeškinėje, nauji evakuacijos planai.
Pasak savivaldybės, sostinės gynybos politikos planą sudaro dvi pagrindinės dalys. Paramos gynybai plano dalį sudaro kontrmobilumo priemonių parko, dronų ekosistemos su nauja skraidymo erdve, karo komendantūros ir Vokietijos brigados priėmimo klausimus apimantis veiksmų planas. Civilinės saugos stiprinimo plane – priedangų tinklo, evakuacijos planų ir komunikacijos su miestiečiais klausimai.
„Mes matome savo indėlį čia labai reikšmingą, nes pirmiausia Vilnius yra sostinė, dėl to yra taikinys ir taikiklis numeris vienas. Be jokios abejonės, mūsų geografinė lokacija arti sienos su Baltarusija, keliasdešimt kilometrų, turime Astravo atominę jėgainę, kuri kelia savo grėsmę“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Kontrmobilumo priemonės – dar šiemet
Anot savivaldybės, planuojama įsigyti kontrmobilumo priemonių – betoninių kelio užtvarų, betoninių „drakono dantų“ ir plieninių surenkamų „ežių“. Šių priemonių tikslas – esant poreikiui, sukurti didesnę apsaugą įvažiavimuose į miestą, apsunkinti potencialaus priešo judėjimą.
Planuojama, kad šios priemonės bus įsigytos dar šiais metais, joms gali prireikti iki 1 mln. eurų. Pasak mero, pirmuoju planu siekiama įsigyti užtvaras pietinei ir rytinei miesto daliai.
„Jau šiuo metu yra organizuojamas viešasis pirkimas. (...) Tikimės, kad rudenį turėsime pirmąjį kontrmobilumo priemonių etapą užbaigtą“, – kalbėjo meras.
Tuo metu artimiausiais mėnesiais ir metais bus siekiama turėti reikiamą priemonių tinklą, kad visas Vilniaus perimetras būtų dengiamas kontrmobilumo priemonėmis.
Šeškinės kalvose – dronų trasa
Anot V. Benkunsko, šią vasarą taip pat ketinama įrengti dronų trasą atviroje erdvėje Šeškinės kalvose. Šioje vietoje atsiras pakilimo aikštelės, tinklai, tvoros, kliūtys, tinkama danga dronų treniruotėms.
„Yra numatyta aikštelė, kurioje jau suplanuotos visos reikalingos priemonės tam, kad mes galėtume turėti atvirą aikštelę, treniruotis įgūdžius pradedant nuo vaikų baigiant suaugusiais“, – kalbėjo sostinės meras.
Aikštelė bus atvira visiems, treniruotis joje bus galima užsirezervavus laiką elektroninėje sistemoje.
Pasak mero, Vilniaus savivaldybė taip pat reiškia paramą komendantūroms į kurias Krašto apsaugos ministerija registraciją paskelbė balandį. V. Benkunsko teigimu, šiuo metu į jas užsiregistravo daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos gyventojų ir beveik 2 tūkst. vilniečių.
„(Siekiame – BNS) padėti iš savivaldos pusės tuos žmonės įveiklinti, patraukti, sudaryti sąlygas pratyboms, kad viskas neužsibaigtų tik registracija, kad turėtume tikrai aktyvą 2 tūkst. žmonių, kurie, esant reikalui, su savo kompetencijomis būtų nedelsiant pasiruošę prisidėti prie kariuomenės, civilinės gynybos“, – sakė jis.
Vokiečių brigados karių vaikams – dvi švietimo įstaigos
Anot V. Benkunsko, Vilniaus savivaldybė bus atsakinga už tinkamos švietimo infrastruktūros užtikrinimą vokiečių brigados karių vaikams.
„Šiuo metu mes atrinkinėjame potencialus galimus sklypus, kur galėtų tokie švietimo campusai atsirasti, juos teiksime partneriams, bus nuspręsta tinkama lokacija, tada bus nuspręsta viza realizacija“, – sakė meras.
Kaip jis kalbėjo, vokiečių brigados priėmimo procesas Lietuvoje bus skaidomas į du etapus – pirmuoju bus siekiama atvykusius žmones integruoti į esamas švietimo įstaigas, skiriant klases arba korpusus, o antruoju visa apimtimi sudaryti sąlygas keliems tūkstančiams vokiečių karių ir jų šeimų įsikurti Vilniuje – pastatyti vieną darželį ir vieną mokyklą.
Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų, didžioji jos dalis įsikurs Rūdninkų poligone.
Anot mero, kol kas nėra aišku, kuriose Vilniaus mokyklose ar darželiuose galėtų įsikurti pirmieji į Lietuvą atvykę vokiečių vaikai.
Nauji evakuacijos planai – rudenį
Vilniaus savivaldybė rudenį planuoja atnaujinti evakuacijos planus, tačiau jie nebus vieši.
„Šiuo metu skaičiuojame visus realius gatvių laidumo duomenis vakarinio piko metu, kai labiausiai apkrautos visos mūsų gatvės, kai visas judumas yra didžiausias, kamščiai ir panašiai“, – sakė meras.
„Ir šiuo atveju yra viskas modeliuojama prielaidų pagrindu. Pirmiausia, pagrindinė prielaida yra žinant, kad Vilniuje teka upė, yra vandens telkiniai su tiltais, ar turėsime veikiančius tiltus, ar ne? Jeigu jie yra bombarduojami, sugriaunami, ir negalima jais judėti, tada visos prielaidos krenta“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Anot jo, analizuojamos ir smulkesnės prielaidos, pavyzdžiui, įvykus sabotažo atvejui, kai tyčia sukeliamos avarija, užtveriamos eismo juostos.
„Kas tuo metu vyksta, kokios yra alternatyvos? Dėl to reikalinga komunikacija ir su Šaulių sąjunga, ir su policija, kas konkrečiu metu, konkrečiu atveju užtikrina ir reguliavimo dalykus, eismo nukreipimo dalykus ir panašiai“, – sakė meras.
Tikslas – 100 proc. priedangų vilniečiams pasislėpti
V. Benkunsko teigimu, šiuo metu Vilniuje yra 672 priedangos, kuriose trumpam galėtų pasislėpti apie 50 proc. gyventojų.
„Nacionaliniai teisės aktai numato, kad tas procentas turi siekti ne mažiau 60 procentų. Bet mūsų tikslas tikrai nėra sustoti ties 60 proc., šiemet mes norime judėti link 100 proc. viso Vilniaus padengimo turint tinkamą priedangų tinklą“, – kalbėjo meras.
Anot jo, jau šiuo metu kai kuriose sostinės teritorijose ar seniūnijose šis tikslas galėtų būti pasiektas. Vis dėlto siekiama, kad visame mieste būtų tiek priedangų, kad jose tilptų kiekvienas sostinės gyventojas.
„Šiuo atveju mes būtent orientuojamės ne į kokių nors naujų priedangų statybą ar plėtrą žiūrint į ateitį, bet inventorizuojant tai, ką mes turime, nes tas potencialas iš tikrųjų yra didžiulis“, – sakė V. Benkunskas.
„Dabar pirmiausia mes orientuojamės į komercinį nekilnojamąjį turtą, tai yra visi prekybos centrai, visi ofisai, kurie tikrai turi erdvių ir praktiškai 28 proc. priedangos reikalavimus atitinkančių patalpų“, – teigė jis.
Vilniaus savivaldybė taip pat sieks įrengti 52 papildomas perspėjimo sirenas. Savivaldybės planuose – ir atskira telefono linija, mobilioji aplikacija, rezervinės radijo stoties įrangos įsigijimas.
Autoriai: Greta Zulonaitė, Karolina Ambrazaitytė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
