Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dalis Seimo birželį priimto gynybos mokesčių paketo gali būti panaudota kaip argumentas vėliau Briuseliui atsiskaitant už Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) įsipareigojimus, taip siekiant gauti europinę paramą už mokestinę pertvarką.
Kartu su gynybos mokesčių paketu priimtomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis atsisakyta specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu – iš pajamų būtų atskaitoma 75 tūkst. eurų lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų, jeigu jų išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus nuliui, ir 10 tūkst. eurų, kai CO2 viršija 200 gramų kilometrui.
G. Skaistė antradienį žurnalistams sakė, kad nors pirminis gynybos mokesčių paketo tikslas buvo surinkti krašto apsaugai reikalingas lėšas, tačiau panaikintos lengvatos gali būti papildomu argumentu gauti RRF lėšas.
„Su gynybos paketu buvo atsisakyta kelių lengvatų, kurios yra susijusios su pelno mokesčio reguliavimu. Tai ta apimtimi, kiek tai atliepia tą rodiklį (susijusį su mokesčių lengvatų peržiūra – BNS), matyt, tą bus galima užskaityti, tačiau tai tikrai nėra didžioji to rodiklio dalis“, – sakė ministrė.
„Teikiant kitus mokėjimo prašymus, kuriuose jau bus atsiskaitoma ne už tai, ką pateikė Vyriausybė Seimui, bet už tai, ką Seimas priėmė, ta informacija ir bus pateikta Europos Komisijai“, – kalbėjo ji.
Teikdama RRF plano projektą, Lietuva dviem punktais įsipareigojo mažinti mokestinių lengvatų ir specialių mokestinių režimų kiekį.
Šiuo tikslu Vyriausybė pernai pristatė mokesčių reformą, tačiau ji taip ir nepasiekė priėmimo stadijos Seime.
Galutiniai terminai atsiskaityti už RRF plane iškeltus tikslus yra 2026 metais. Lietuvos ir ES pareigūnai yra perspėję, kad neįgyvendinus įsipareigojimų Lietuva gali netekti šimtų milijonų eurų.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.