Nemažai tėvų stengiasi vaikų atostogas sustyguoti taip, kad atžala nė valandėlės nenuobodžiautų, o dalį vasaros dar būtinai skirtų mokymosi spragų „užkamšymui“. Ar geroms vaikų vasaros atostogoms būtinos kelios stovyklos ir nuo ryto iki vakaro suplanuota veikla namuose?
Leiskime vaikams patiems sugalvoti, ką veikti
Paramos vaikams centro direktorė, psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė sako, kad tėvai stengdamiesi dėl turiningos ir, jų akimis, tobulos vasaros, neretai apsigauna: „Kai mokyklinukui nuolat prigalvojama veiklų, atimama iš vaiko galia susirasti, kas jam įdomu, neleidžiama pačiam prisiimti atsakomybės ir pasirūpinti, kad laikas būtų toks, kokio jis nori.“
Tėvai turėtų ne apipilti nuobaudžiojantį vaiką siūlymais, bet skatinti apsidairyti aplink, išbandyti skirtingų veiklų ir taip suprasti, kas patinka. Jeigu mokyklinukui tenka pusdienį praleisti vienam namuose, psichologė pataria iš vakaro pasiūlyti jam susigalvoti, ką rytoj galėtų veikti: skaityti, piešti, lipdyti, konstruoti, šiek tiek pažaisti kompiuteriu ar pažiūrėti televizorių. Nieko tokio, jeigu vaikui atrodo, kad bus nuobodu. Gal tuomet jis pats atras netikėtų užsiėmimų? Kitaip bus pasyvus vartotojas, nuolat laukiantis, kad kas nors pasirūpintų jo laisvalaikiu.
Net brangiausioje stovykloje gali būti nelinksma
„Suaugusieji tobulas atostogas dažnai supranta kitaip nei vaikai. Tėvai stengiasi, prieš pusmetį rezervuoja vietą brangiausioje stovykloje, o vaikas gali net nenorėti ten važiuoti arba nuvykęs prašytis namo, nes jam nelinksma, nepritampa“, – atkreipia dėmesį A. Kurienė. Ir rekomenduoja vaiką palaikyti, padrąsinti, patarti važiuoti į naują vietą atviromis akimis, bet visada palikti galimybę grįžti anksčiau, jeigu blogai jausis ir aiškiai įvardins, kodėl nenori ilgiau pasilikti.
Nors vaikus reikėtų skatinti išbandyti naujų dalykų, tačiau labai svarbu iš anksto ypač su paaugliais aptarti, ar tai tikrai atitinka jų poreikius. „Gali būti, kad namuose vaikas kur kas smagiau leis laiką nei madingoje stovykloje, į kurią nenorėjo vykti. Namuose galima puikiai vasaroti, skaitant knygas, maudantis ežere, eksperimentuojant virtuvėje ar su rankdarbiais. Tiesa, tokiam vaikui gali prireikti tėvų palaikymo, kad jis nesigėdytų savo atostogų, kai klasės draugai rugsėjį pasakos apie egzotines keliones ar įvairias stovyklas“, – sako psichologė, vadovaujanti Paramos vaikams centrui.
Atostogos – skirtos poilsiui
Planuodami šeimos vasaros atostogas, aptarkime planus su atžalomis, neskubėkime tik sudėlioti veiklų taip, kad, vos grįžus iš vienos stovyklos, vaikui tektų skubėti į kitą, paskui pas senelius ar prie jūros, dar pasimokyti anglų kalbos žodžių, kurių neatsiskaitė per mokslo metus, ar parašyti keletą diktantų. Pernelyg įsibaiminę, kad vaikas nešvaistytų laiko veltui ir neužsiminėtų niekais, tėvai paverčia atostogas griežtai disciplinuota arba darbine vasara.
Stovyklos, kelionės, iškylos, viešnagės pas senelius, pasak A. Kurienės, nėra blogai, tačiau nereikėtų perlenkti lazdos, kai penktadienį vaikas grįžta iš kelionės, o pirmadienį jau turi būti stovykloje. Vaikams kaip ir suaugusiesiems po kelionių norisi tiesiog pabūti namuose, išsimiegoti savoje lovoje, susitikti su draugais, padėlioti daiktus, todėl tarp stovyklų ar suplanuotų išvykų būtinos pertraukos.
„Atostogos yra skirtos poilsiui, – primena ekspertė, ne vieną dešimtmetį konsultuojanti tėvus ir vaikus. – Tačiau ir ilsėdamiesi vaikai gali išmokti daug naujų dalykų: važiuoti dviračiu, plaukti, grybauti, žvejoti ir t. t. O kaldami užsienio kalbos žodžius ar formules vargu ar sustiprins norą grįžti į mokyklą, o ir naujus mokslo metus pradės nepakankamai pailsėję.“