Man patinka
Stebėti paukščius
Kaip ir žmones
Jų klegėjimą
Ir klegėti pačiai
Apie nieką ir viską
Dienovidžius
Kokie buvo jie mūsų laikais
Kai vaikystės supynės iškeldavo
Ir užgniauždavo kvapą
Rodos dangų lietei
O jaunystės svajonės išvesdavo
Į tolius kur ne tavo namai
Nenorėjai toj kryžkelėj likti
Ir prisiekus išlikti tiesiog išlikai
Kaip kare
Be gyvenimo meilės be duonos
Su ne savo draugais
Su vieninteliu priesaku
Viską ištverti...
Ir tveri iki šiol iš dangaus
Žodį spalvą ar klegesį
Nutylėto gyvenimo savo ir kito žmogaus
Birutė Steponavičienė
2018 07 02
