Būti jaunu mokytoju mokykloje – iššūkis ar galimybė į švietimo sistemą įnešti naujų patirčių? Kaip išlaikyti mokinių dėmesį 45 minutes? Ar griežti mokytojavimo metodai veiksmingi ir koks pagrindinis skirtumas tarp gamtos mokslų ir kitų disciplinų?
Apie tai ketvirtojoje šio sezono „Mokysiu“ laidoje turinio kūrėjas Deividas Bendžius diskutuoja su Pagirių gimnazijos biologijos mokytoju Tedu Laurinaičiu.
Mokytoju norėjo tapti dar pradinėje mokykloje
T. Laurinaitis žinojo, kad nori tapti mokytoju, kai dar mokėsi pradinėje mokykloje. Tuomet mokyti kitus jam atrodė linksma, o šiandien jis žino, kad tai dar ir atsakinga. „Iš pradžių smagu, kad galima rašyti pažymius, bet iš tikrųjų tai yra atsakomybė prieš save, prieš kitus“, – sako pedagogas.
Gamtos mokslus jis pasirinko, nes biologija yra labai praktiškas mokslas. „Biologija yra vienas iš ateities mokslų. Būdamas biologu augini ne tik gamtininkus, biologus, bet ir būsimus medikus, specialistus, vaistų kūrėjus, kurie prisidės prie visuomenės gerovės“, – įsitikinęs T. Laurinaitis.
Jis pripažįsta, kad šalies mokyklose trūksta jaunų mokytojų. Svarstantiems apie šį kelią pedagogas primena, kad didžiausias darbo mokykloje privalumas – toli gražu ne ilgos atostogos ar trumpesnės darbo valandos, o žinojimas, kad kitiems gali perduoti tai, ką žinai. „Jeigu žmogus ieško prasmės, tai čia prasmę surasti labai lengva“, – sako T. Laurinaitis.
Išleidžia pirmąją abiturientų laidą
T. Laurinaičiui vos 24-eri, ir jis jau šiemet išleidžia pirmąją savo dvyliktokų laidą. Tiesa, mokytojauti jis pradėjo vos prieš dvejus metus, tad neslepia, kad pradžioje nei jam, nei auklėtiniams nebuvo lengva.
Sunkumai veda į priekį, todėl, pasak pedagogo, tai buvo vienas geriausių jo kada nors priimtų sprendimų. Iš šios patirties jis daug ko pasisėmė ir pamatė kitokią mokytojavimo perspektyvą.
„Imtis auklėti vienuoliktokus ganėtinai paprasta, nes jie suaugę, gana savarankiški. Galime užsiimti visokia veikla ir kalbėtis kaip suaugę žmonės. Man paprasčiau jiems padėti, jei jiems jos reikia. Su mažesniais mokiniais, pavyzdžiui, penktokais, reikia daugiau energijos ir pastangų įdėti, kad kai kurie prabiltų, o kai kurie įsiklausytų ir suprastų, ką tu jiems sakai“, – kalba pedagogas.
Paklaustas, ar norėtų grįžti į mokyklą ir pats būti mokiniu, T. Laurinaitis nedvejodamas atsako, kad norėtų, tačiau rinktųsi 11-ąją klasę. Tuo metu jis daug savęs atidavė mokyklos gyvenimui – buvo mokinių tarybos narys, organizavo renginius.
„Šimtadienių organizavimas yra mano arkliukas, kuris mane labai vežė ir veža iki šiol. Labai džiaugiuosi, kad su auklėtiniais galiu išgyventi visa tai iš naujo. Tarytum antrą kartą jaučiuosi būdamas vyresniokas mokykloje“, – sako pašnekovas.
Ir dabar daug laisvo laiko T. Laurinaitis skiria mokyklos gyvenimui – padeda mokiniams ruoštis renginiams, juos planuoti.
„Nuo mažumės mane lydi muzika, laisvalaikiu groju pianinu. Tad ir mokyklos renginiuose tuo užsiimu – hobiai susijungia su darbu“, – sako jis.
Ne tik dirba, bet ir studijuoja
T. Laurinaitis ne tik mokytojauja, bet ir studijuoja Vytauto Didžiojo universitete. Suderinti darbą ir studijas jam nėra sunku, nes pedagogikos studijos yra lanksčios. „Studijuoju savaitgaliais, penktadieniais ir šeštadieniais, tad mano darbo dienos skirtos pamokoms“, – sako jis.
Mokytojai neturi prabangos nesuderinti visų veiklų, juokauja T. Laurinaitis. Norėdami turėti savo asmeninį gyvenimą mokytojai turi laviruoti: „Niekas nedraudžia kur nors išėjus su draugais skirti laiko patikrinti dienynus, žinutes. Viską galima suderinti.“
Biologijos mokytojas neslepia neskaičiuojantis savo darbo valandų, ir neretai į namus parsinešantis daug reikiamų užbaigti darbų. Pasak jo, kuo daugiau mokytojas dirba mokykloje, tuo daugiau darbo atsiranda: „Kuo daugiau darai, tuo daugiau atsiranda papildomos veiklos, neapsiriboji tik pamokomis.“
Leidžia mokiniams eksperimentuoti
Per pamokas T. Laurinaitis stengiasi ne tik dėstyti teoriją, bet ir leidžia mokiniams patiems eksperimentuoti, atlikti įvairius bandymus. „Su jaunesnėmis klasėmis stengiuosi daryti kuo daugiau praktinės veiklos, nes ir pačiam taip yra įdomiau. Aišku, tai reikalauja didesnio pasiruošimo, nes ir pats mokytojas turi ruoštis, ne tik mokiniai. Bet jeigu mes apsiribojame vien klasės rėmais ir tik teoriniu mokymusi, manau, kad tai yra raktas į visišką mokinių demotyvavimą mokytis“, – įsitikinęs pedagogas.
Jis priduria, kad biologija yra praktiškas mokslas, mokiniai daugiau dalykų gali pačiupinėti ir padaryti. Mokytojas nori, kai mokiniai uždavinėtų klausimus, keltų problemas, formuluotų hipotezes ir taip tyrinėtų, pažintų pasaulį patys.
Naujos tinklalaidės – kiekvieną savaitę
Ketvirtasis „Mokysiu“ tinklalaidžių sezonas žiūrovams pristatys iš viso 10 tinklalaidžių. Po vieną naują tinklalaidę peržiūrėti galima kas savaitę.
Visiems būsimiems ir jau esamiems mokytojams subalansuotų tinklalaidžių įrašus galima rasti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „YouTube“ paskyroje ir interneto svetainėje www.mokysiu.lt.
ŠMM nuotrauka
