Lapkričio 29-ąją Sedos seniūnijoje Vilniaus UAB „Daugėla“ direktorė Gaudenta Sakalauskienė gausiai susirinkusiems Sedos gyventojams pristatė pagal užsakovo (Savivaldybės) pageidavimą galimybių studiją „Mažeikių rajono Sedos miesto vandens malūno užtvankos ir kitų vandens telkinių tvarkymas“. Galimybių studija šią problemą nagrinėja pagal tris alternatyvas: esamą situaciją, planuojamą situaciją, kai NPL – 108,50 m ir planuojamą situaciją, kai NPL – 109 m.
Esama situacija
Šiandieną įvertinti esamą Varduvos upės situaciją gana sunku, nors diskusijos ir ginčai dėl Sedos vandens malūno užtvankos netyla jau kelerius metus. Situacija paaštrėjo, kai buvusį garsųjį Plechavičiaus vandens malūną įsigijo UAB „Plungės darna“. 2014-ųjų metų kovo mėnesį ant Varduvos upės Sedos vandens malūno užtvankos hidrojėgainės buvo sukrauti akmenys, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, tačiau tų pačių metų rugsėjį „Plungės darna“ iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gavo privalomą nurodymą pašalinti akmenis iš upės vagos. 2016-ųjų rugpjūčio mėnesį, atlikus Varduvos upės vertinimą, užfiksuota, kad pašalinta tik dalis akmenų, todėl užtvankos viršutiniame bjefe NPL fiksuotas ties 108,30 m riba, o žemutiniame bjefe – ties 106,10 m riba. Šiuo metu dėl aukštutiniame bjefe esančio NPL 108,30 m yra pakitęs upės režimas ir vagos profilis.
Planuojama situacija
Pasak G. Sakalauskienės, įrengus užtvanką ir pakėlus vandens lygį iki 108,50 m, susiformuotų vandens telkinys, kuris būtų išsidėstęs dviejuose UAB „Plungės darna“ nuosavybės teise valdomuose sklypuose. Taip pat į šį plotą patektų ir 7 privatūs sklypai.
Pakėlus vandens lygį iki 108,50 m, siekiant apsaugoti privačius, Savivaldybės valdomus ar bendruomenės poreikiams naudojamus sklypus, galima būtų įrengti tvenkinį, tačiau pagal esančius įstatymus Varduvos upė yra valstybinės paskirties, o valstybinės paskirties vandens telkiniai gali būti įrengiami tik valstybinės paskirties žemėje.
Dar viena galimybė siekiant apsaugoti minėtus sklypus – įrengti pylimus. Norint tai padaryti, reikėtų nusausinti šlapią gruntą, pačius pylimus įrengti iš molingo grunto ir sutvirtinti organinėmis arba geosintetinėmis medžiagomis ar apželdinti daugiamečių žolių mišiniu.
Sedos miestelyje gausu istorinių ir kultūros objektų. Išnagrinėjus užtvankos įrengimo variantą, kai NPL 108,50 m, nustatyta, kad potencialiai užliejamos teritorijos patektų į kultūros paveldo vietovę – pačią Sedą, kurioje būtų užliejamas 0,5 ha plotas, nors svarbiems kultūros paveldo objektams reikšmingos įtakos neturėtų. Kitų vandens telkinių – Sedos ežero – lygis nepakiltų, Sedos upelio žiotys pasitvenktų nežymiai.
Planuojama situacija Nr. 2
Įrengus užtvanką, kai vandens lygis pakiltų iki 109 m, padėtis žymiai pablogėtų. Susidaręs vandens telkinys apimtų du „Plungės darnai“ priklausančius sklypus ir net 19 privačių bei Savivaldybės valdomų ar bendruomenės reikmėms naudojamų sklypų. Užtvankos vandens lygio pakėlimas iki 109 m turėtų nemažą neigiamą įtaką kitiems vandens telkiniams, kultūriniams bei kitokios paskirties objektams. Kadangi naujai susiformavusio vandens telkinio plotas būtų apie 12 ha, tai pirmiausia pakenktų Varduvos upės kraštovaizdžiui: užsilietų pelkės prie Sedulos ir Beržupio upelių, pakiltų Sedos (arba Sedulos) ežero lygis, pasikeistų upės vagos profilis. Pačioje Sedoje būtų užlietas 2,38 ha plotas.
Siekiant apsaugoti privačius, Savivaldybės valdomus ar bendruomenės poreikiams priklausančius sklypus, galima būtų įrengti tvenkinį, bet vėlgi susiduriama su ta pačia problema: valstybinės paskirties telkiniai gali būti įrengiami tik valstybinės paskirties žemėje.
Dar lieka pylimų įrengimas, kas gali būti daroma panašiai, kai NPL būtų 108,50 m.
Rekreacinės teritorijos
Pristatydama galimybių studiją, G. Sakalauskienė akcentavo, kad užsakovo pageidavimu išnagrinėtos ir Sedos miesto rekreacinės teritorijos. Svarbiausios iš jų yra Varduvos upė ir Sedos (arba Sedulos) ežeras. Planuojama plėsti šalia upės esančią zoną, kurioje įrengta maudykla ir renginių vieta, taip pat upės pakrantėje planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, įrengti parką ir kempingą.
Jungiamasis elementas tarp upės ir ežero yra Sedulos upelis, esantis dauboje, iš kurios atsiveria miesto panorama su dominuojančia Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Tinkamai sutvarkius aplinką, čia planuojama įkurti parką.
Taip pat buvo paminėtos ir kitos Sedos miesto rekreacinės teritorijos: skveras prie mažosios Jono Nepomuko bažnytėlės ir magazino, teritorija tarp malūno ir upės bei kitos.
Po galimybių studijos pristatymo kalbėjo rajono Savivaldybės meras Antanas Tenys: „Problemų daug, tačiau stengsimės padaryti tai, ką galim. Manau, kad atsiras galimybių ir pagaliau visi bus patenkinti.“ Jis taip pat atsakė į Sedos gyventojus dominančius klausimus.
Valerija KVEDARAITĖ
