Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas primena, kad oro tarša yra svarbus žmogaus sveikatą lemiantis veiksnys. Įvairūs moksliniai straipsniai skelbia, kad tai vienas svarbiausių veiksnių didinančių kvėpavimo ir alerginių susirgimų, įskaitant lėtines obstrukcines plaučių bei reprodukcinės sistemos ligas, plaučių uždegimą ir net tuberkuliozę. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis taip pat įtakoja ir padidėjusį mirtingumą bei yra 13-oje vietoje mirčių priežasčių sąraše.
Galima pasidžiaugti, kad 2016-aisiais Kauno oro kokybė buvo geresnė lyginant su praėjusiais pastaraisiais metais.
Petrašiūnų oro kokybės tyrimo stoties duomenis, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija 2016-aisiais viršijo paros ribinę vertę (KD10 koncentracija didesnė negu 50 μg/m3) 15 dienų, kai tuo tarpu 2015-aisiais – 24 dienas (ir ne visas dienas duomenys fiksuoti dėl prietaiso gedimo), 2014-aisiais – 37 dienas, o 2013-aisiais – net 44 dienas (paros ribinė vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 35 d. per metus).
Noreikiškių oro kokybės tyrimo stoties, įrengtos atokiau nuo intensyvaus eismo gatvių ir kitų stambesnių taršos šaltinių, duomenimis, oro taršos padidėjimas buvo registruotas 11 dienų per 2016 metus, tuo tarpu 2015-aisiais – 14 dienų , 2014 -aisiais- 8 dienas, 2013 -aisiais – 4 dienas.
Oro užterštumo lygis miestuose padidėja įsivyravus šaltiems orams ir suintensyvėjus šiluminės energijos gamybai energetikos įmonėse ir individualiuose namuose. Teršalams aplinkos ore kauptis palankūs ramūs ir be kritulių orai. Svarbu atminti, kad poveikį sveikatai lemia ne tik oro užterštumo lygis, bet ir laikas praleistas kvėpuojant užterštu oru. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas rekomenduoja mažiau būti lauke kuomet oro tarša padidėjusi.
