2016 metų gruodžio 22 dieną Plungės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakeisti Plungės r. Alsėdžių gimnazijos pavadinimą ir nuo 2017 m. sausio 1 d. ją vadinti Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija. Nors gimnazija šiuo vardu jau vadinama nuo sausio 1 dienos, oficiali pavadinimo keitimo šventė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, vyko vasario 15-ąją.
Alsėdžių gimnazija savo renginiuose visada sulaukia gausaus būrio svečių, visada atvyksta socialiniai partneriai. Iškilios šventės išvakarėse į Alsėdžius atvyko Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis ir jo pavaduotoja Dalia Ragauskienė, KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Aristidas Gerasimavičius, KASP 303 kuopos vadas Audrius Rubežius, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Raimonda Nabažaitė, Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja, laikinai einanti vedėjo pareigas, Vitalija Pociūtė, Alsėdžių seniūnė Danutė Riepšienė, Alsėdžių seniūnijos bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis.
Renginiai prasidėjo nuo naujos lentos „Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija“ atidengimo. Šiai ceremonijai pakviesti Savivaldybės meras Audrius Klišonis ir gimnazijos direktorius Leonas Mockūnas, naują lentą pašventino ir Dievo palaimos visai bendruomenei linkėjo Alsėdžių Šv. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčios klebonas Tomas Žlibinas.
Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai iššovė tris simbolines salves – už Lietuvos valstybę, Stanislovo Narutavičiaus gimnaziją ir Lietuvos Nepriklausomybės kovotojus.
Pasibaigus šiai ceremonijai, visi susirinkusieji buvo pakviesti į Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnaziją. Čia lietuviškų maršų melodijomis pasitiko Platelių meno mokyklos Alsėdžių skyriaus pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Virginijaus Valančiaus. Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Milda Rekašienė pristatė trumpą parodą apie Nepriklausomybės Akto signatarą Stanislovą Narutavičių ir jo gyvenimo kelią, giminės istoriją.
Trumpai susipažinus su S. Narutavičiaus asmenybe, tolimesnė pažintis su šiuo iškiliu žmogumi tęsėsi gimnazijos aktų salėje. Šventinę sveikinimo kalbą pradėjęs gimnazijos direktorius Leonas Mockūnas dėkojo Savivaldybei už pritarimą keisti gimnazijos pavadinimą, dėkojo visiems socialiniams partneriams, pedagogams ir mokiniams.
Savivaldybės meras Audrius Klišonis taip pat džiaugėsi, kad atstatytas istorinis teisingumas, ir dėkojo gimnazijos kolektyvui už norą pavadinti gimnaziją S. Narutavičiaus vardu. Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto vedėjo pavaduotoja Vitalija Pociūtė, sveikindama gimnazijos bendruomenę su Lietuvos gimtadieniu, sakė, kad alsėdiškiai stebina gerais ugdymo pasiekimais, neformaliojo ugdymo veiklomis, įvairiomis iniciatyvomis – juk ryžto ir tikėjimo tuo, ką darai, dar 2001 metais įvedant gynybinio – pilietinio ugdymo programą, šiandien daugelis galėtų tik pavydėti. Tas išskirtinumas padėjo išsaugoti šią mokymo įstaigą.
Dar gerokai prieš renginių pradžią į gimnaziją atvykęs atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius vedė gimnazistams pamokas apie lyderystę, padovanojo bibliotekai „Vagos“ leidyklos išleistų knygų.
Buvęs ilgametis gimnazijos anglų kalbos mokytojas Antanas Vaitkevičius priminė Alsėdžių sąjūdžio iniciatyvinės grupės dar 1990 metais iškeltą idėją pavadinti mokyklą Alsėdžiuose S. Narutavičiaus vardu. Jis surado Lenkijoje gyvenančią signataro sūnaus Kazimiero žmoną, su kuria susirašinėjo, taip tuo metu surasdamas naujų detalių apie šią asmenybę. Visa mokytojo surinkta informacija buvo spausdinama to meto rajono ir respublikinėje spaudoje. Renginio metu giminaičių rašyti laiškai ir A. Vaitkevičiaus spausdinti darbai perduoti gimnazijos direktoriui L. Mockūnui.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Raimonda Nabažaitė pristatė Alsėdžių seniūnijos bendruomenės vykdyto projekto „Kūrybinių metodų taikymas bendruomenės sutelktumo didinimui, pasitinkant Vasario 16-osios šimtmetį“ radinių atliktus tyrimus.
Renginio pabaigoje gimnazijos mokiniai taip pat atskleidė, ką šių dienų jaunimas turėtų žinoti apie Nepriklausomybės Akto signatarą Stanislovą Narutavičių.
Jaunoji karta neslepia, kad iš naujo pažįsta ir atranda, atrodo, visai čia pat gyvenusį Nepriklausomybės Akto signatarą Stanislovą Narutavičių, žmogų, kuris suorganizavo ir į 1905 metų Vilniaus Seimą išvežė net 10 Alsėdžių valsčiaus atstovų, žmogų, kuris inicijavo Alsėdžių Respublikos steigimą,
Stanislovas Narutavičius – tai pirmiausia labai išsilavinęs žmogus, teikęs teisininko paslaugas, dalyvavęs svarbiausiame šalies politiniame gyvenime – pasirašant ir pristatant pasauliui Vasario 16-osios aktą. Iki šiol istorikai dar negali atsakyti apie svarbiausio šalies dokumento – Vasario 16-osios akto – autorystę. Po Stanislovo Narutavičiaus mirties pasirodė intriguojanti publikacija, kurioje tvirtinama, kad S. Narutavičius paruošė juodraštį Lietuvos Nepriklausomybės Akto, kuris paskui peržiūrėtas, perrašytas ir visų tarybos narių pasirašytas. Taip pat teigiama, kad minėtas juodraštis slepiamas bibliotekoje Brėvikių dvare.
Stanislovas Narutavičius šiandien mus žavi savo įžvalgomis, atsidavimu idėjoms, meile savo kraštui. Išsiskyrus nuomonėms apie Lietuvos ateitį, jis pasitraukė iš Lietuvos valstybės tarybos ir vėl grįžo į savo seną ir apleistą dvarelį Brėvikių kaime. Tai, ko nepajėgė įgyvendinti didžiojoje politikoje, jis stengėsi įgyvendinti savo ūkyje – labai rūpinosi samdiniais, kviesdavo jiems brangiai kainuojančius gydytojus, pirkdavo vaistus, samdiniai atsidėkodavo ilgais tarnystės metais.
Stanislovas Narutavičius skaudžiai išgyveno matydamas, kad naujieji valdininkai tapo ne valstybės tarnautojais, o jos šeimininkais, todėl, susikoncentravęs į savo tėviškę jis be galo stengėsi pagerinti čia gyvenusių žmonių gyvenimą, tikėjo visos Lietuvos ateitimi.
Jis buvo vienas iš tų nedaugelio mūsų kilmingų bajorų, kurie visą gyvenimą nenutraukė ryšių su gimtuoju kraštu. Baigęs aukštuosius teisės mokslus, jis nepasirinko pelningos advokato karjeros, bet pasiliko dirbti ir vargti savo mylimoj gimtinėj. Čia ilgainiui suaugo su pilkąja Lietuvos padange ir tapo garbingu ir nuoširdžiu žemaičiu. Visur, kur tik galėjo, kalbėjo žemaitiškai. Tai galėjo padaryti tik drąsus ir Lietuvą mylintis žmogus…
Alsėdžių kapinės tapo Nepriklausomybės Akto signataro S. Narutavičiaus amžinojo poilsio vieta. Kiekvienais metais vasario 15-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentė šalies Prezidentūroje Vasario 16-osios Akto artimiesiems perduoda gėlių vainikus, kurie padedami ant Lietuvos valstybės atkūrimo aktą pasirašiusių signatarų kapų. Šiais metais parvežti Prezidentės puokštę ant Stanislovo Narutavičiaus kapo patikėta gimnazijos jauniesiems šauliams, lydimiems mokytojo Aurimo Grybausko.
Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje šventiniai renginiai tęsėsi ir Vasario 16-ąją. Prasidėjo jie Šv. Mišiomis Alsėdžių bažnyčioje, po to tradiciškai aplankytas signataro kapas ir padėta Prezidentės puokštė. Visi norintys plačiau susipažinti su S. Narutavičiaus asmenybe buvo pakviesti į gimnaziją. Smagu, kad tarp tos dienos svečių sulaukta pusšimčio Šiaulių Lieporių gimnazijos bendruomenės atstovų, kurie kartu su alsėdiškiais dalyvavo visuose renginiuose.
Vasario 16-osios dieną alsėdiškiai jau ketvirtus metus pėsčiomis keliauja į Brėvikių dvarą, kur gimė ir gyveno S. Narutavičius. Kiekvienais metais Žemaičių kultūros draugija kviečia į dvarą visus neabejingus savo karšto istorijai.
Simboliška, kad būtent Brėvikių dvarelyje visiems susirinkusiesiems į Vasario 16-osios šventę Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė perdavė džiugią naujieną apie Stanislovo Narutavičiaus vardo suteikimą Alsėdžių gimnazijai.
Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos informacija
