Balandžio 20 d. Mažeikių nakvynės namų gyventojai susitiko su į svečius atvykusiais anoniminių alkoholikų (AA) draugijos atstovais iš Klaipėdos. Susitikimą organizavo Mažeikių AA klubas „Aura“. Balandži 21-ąją buvo aukojamos šv. Mišios, kurios nuo praėjusių metų čia tapo gražia tradicija. Po šv. Mišių susirinkusiesiems koncertavo giesmių kūrėjas ir atlikėjas bardas mažeikiškis Renatas Selenis.
Dabar gyvena kitaip
Pasak renginį pradėjusio Nakvynės namų direktoriaus Antano Krivicko, daug kam aišku, kad šioje įstaigoje daugiausia gyvena, švelniai tariant, mėgstantys dažnai kilnoti taurelę gyventojai. Direktoriaus teigimu, kartais išgertuvės tęsiasi keletą dienų ar net savaičių. Juk gavus pinigus vieną kartą „prisiliuobti“ neužtenka.
„Todėl ir kilo sumanymas pasikviesti žmones, kurie kažkada buvo tokie kaip jūs, bet dabar gyvena kitaip“, – kalbėjo A. Krivickas.
Pirmasis iš svečių kalbėjęs Mindaugas (vardas pakeistas) trumpai paaiškino, kad AA – tai draugija vyrų ir moterų, kurie nusprendė pasikeisti. Vienintelė sąlyga – noras mesti gerti, vienintelis tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems. Pasak Mindaugo, jis ne iš karto suprato, kad alkoholizmas yra liga: „Vos tik paragaudavau alkoholio, mano organizmas jo reikalaudavo vis daugiau ir daugiau, ir aš nieko negalėjau padaryti, nes man beprotiškai reikėjo to alkoholio. Negalėjau normaliai dirbti, bendrauti, o pats gyvenimas pradėjo ristis į dugną, nes alkoholis pasirinko mane, nors man atrodė, kad aš pats galiu susitvarkyti savo gyvenimą. Taip jį tvarkiausi 10 metų, kol pagaliau atradau AA draugiją.
Suvokė, kuo tai gali baigtis
Kito klaipėdiečio – Sauliaus (vardas pakeistas) – teigimu, jis pradėjęs gerti nuo 14 metų, o nuo 16 m. alkoholį jau vartojo reguliariai. Susitaupydavo pinigų, kurių mama duodavo priešpiečiams mokykloje. Saulius prisipažino, kad gerti jam patiko ir buvo visai neblogai: išgeri, atsipalaiduoji. „Man patikdavo tas gėrimas, mane tai stipriai „vežė“. Net neįsivaizdavau, kad galiu gyventi be alkoholio, ir nepripažinau, kad esu ligonis, kol kažkas to nepasakė. Būdamas 24-erių, suvokiau, kad gyvenimas prastėja. Tada prasidėjo ligoninių etapai, kodavimosi periodai. Alkoholikui yra du keliai: mirti arba išblaivėti. Mirti aš bijojau, o išblaivėti – dar labiau. Blaivas ir laimingas – man tai buvo labai sunkiai suvokiama. Jeigu būčiau galėjęs išblaivėti vienas pats, dabar aš čia nesėdėčiau“, – drąsiai apie savo bėdą kalbėjo Saulius.
Taip pat apie savo problemas su alkoholiu kalbėjo ir vienintelė moteris – Valentina (vardas pakeistas).
Svečiavosi antrą kartą
Atlikėjas R. Selenis Mažeikių nakvynės namuose svečiavosi jau antrą kartą. Pirmasis pažintinis susitikimas čia įvyko pernai per simbolinę Kūčių vakarienę. Abu susitikimus organizavo Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios Marijos legiono narė Airida Lementauskienė. Jos teigimu, R. Selenis kuria tai, kas išgyventa jo paties. Anksčiau jis buvo netikintis, bet prieš keletą metų atsivertė ir pradėjo tikėti Dievą. Turbūt už tai Aukščiausiasis jį apdovanojo tokiu išskirtiniu talentu.
Atvelykio ir Prisikėlimo proga R. Selenis ne tik atliko keletą giesmių, bet ir išsakė kai kuriais klausimais savo nuomonę. Į A. Lementauskienės klausimą, kodėl Dievas ne kiekvieną žmogų apdovanoja kokiu nors talentu, atlikėjas atsakė, kad galbūt ne kiekvienas žmogus sugeba tinkamai paprašyti ar nesugeba iki galo atsiverti. Noras yra, tačiau širdis tarytum užrakinta. Pasak A. Lementauskienės, iš tikrųjų žmogui reikia ne pinigų, ne valgio, o meilės: „Arba aš myliu, arba aš priimu. Daryk, ką gali, čia ir dabar, nes rytoj tu nepadarysi.“
Po nediduko koncerto visi bendravo prie puodelio arbatos, o saldžiais prizais apdovanoti velykinio konkurso „Gražiausias kiaušinis“ gražiausių margučių autoriai.
Valerija KVEDARAITĖ
Nuotrauka A. Krivicko
