1981 m. pasikėsinimas į popiežiaus Jono Pauliaus II gyvybę Bažnyčiai buvo didelio išmėginimo momentas, pareiškė Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas, Italijoje neseniai dalyvaudamas vienos fotografijų parodos atidaryme.
1981 m. gegužės 13 d. popietę profesionalus žudikas, Turkijoje už žmogžudystę nuteistas A. Agca, prieš trečiadienio bendrąją audienciją Šv. Petro aikštėje iš arti paleido kelis šūvius į popiežių, stovėjusį lėtai važiavusiame nedengtame papamobilyje. Popiežius buvo sunkiai sužeistas, viena kulka perskrodė jo pilvą, kita kliudė jo rankos pirštą. Nuo popiežiaus skriejusios kulkos sužeidė dvi moteris. Po šūvių Jonas Paulius II sukrito papamobilyje, buvo skubiai nuvežtas į Vatikano dispanserį, o iš čia greitąja nugabentas į Gemelli ligoninę, esančią už maždaug 7 km.
Popiežiaus būklė buvo kritiška, jis labai nukraujavo, pakeliui į ligoninę prarado sąmonę. Skubios operacijos metu buvo pašalinta sunkiai sužalota žarnyno dalis. Pasikėsinimo vietoje suimtas A. Agca tais pačiais metais Italijoje buvo nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos, o 2000 m. amnestuotas prezidento dekretu ir perduotas Turkijai.
Pietro Parolinas, Vatikano valstybės sekretorius, prisiminė, kad 1981 m. jis buvo dar jaunas, tik prieš metus įšventintas kunigu. „Prisimenu, kokį įspūdį padarė tas įvykis ir ypač žinojimas, kas už jo buvo“, – po 42 metų nuo nepavykusio pasikėsinimo į Jono Pauliaus II gyvybę sakė P. Parolinas.
„Kad buvo kėsinamasi į popiežiaus gyvybę Bažnyčiai buvo didelio išmėginimo ir pasimetimo momentas“, – patikino kardinolas.
Per plauką su mirties pavojumi prasilenkęs Jonas Paulius II yra sakęs apie 1981 metų įvykį, kad „viena ranka į jį šovė, o kita – nukreipė kulkos trajektoriją“. Jis padovanojo vieną iš į jį paleistų kulkų Fatimos Švč. M. Marijos šventovei Portugalijoje kaip padėkos Dievo Motinai už jo išgelbėjimą – už kulkos nukreipimą – ženklą. Ta kulka dabar yra puošmena, įkomponuota į Fatimos Marijos statulos karūną.
Jonas Paulius II viešai atleido pasikėsintojui ir 1983 m. jį aplankė Romos kalėjime. Jis neatskleidė, apie ką kalbėjosi su A. Agca, tačiau garsus italų žurnalistas Indro Montanelli atpasakodamas savo pokalbį su Jonu Pauliumi II, pasakoja, kad anot popiežiaus, A. Agca buvo kamuojamas minties, ne kad šovė į popiežių, bet kad jam, nesuklystančiam šauliui, nepavyko jo nužudyti. Jį kamavo suvokimas, kad turėjo būti kas nors, ar kažkas kas jo šūvius pavertė niekais.
Nemažiau ir Jonas Paulius II stebėjosi stebuklingu prasilenkimu su mirtimi, ypač gegužės 13 d. datos sutapimu su įvykiu lygiai prieš 60 metų: pirmuoju Dievo Motinos Marijos apsireiškimu Fatimoje. Popiežius šv. Jonas Paulius II vėliau prisipažino, kad per visa tai, kas tą dieną jam įvyko, juto, kad nepaprasta ir atidi motiniška globa buvo galingesnė už mirtiną šūvį. (SAK / Vatican News)
