Ligi šiol tik neoficialus, nors paties popiežiaus ne kartą paminėtas jo ketinimas dalyvauti PJD Lisabona 2023, buvo patvirtintas oficialiai. Kartu pranešama apie rugpjūčio mėnesį vyksiančios apaštališkosios kelionės metu planuojamą Pranciškaus vizitą Fatimos Marijos šventovėje.
Šventojo Sosto spaudos salės direktorius pirmadienį, gegužės 22 d., pareiškime informavo, kad popiežius Pranciškus būsimų PJD proga Portugalijos sostinėje Lisabonoje, priimdamas Portugalijos civilinių ir bažnytinių vadovų kvietimą, rugpjūčio 2–6 d. lankysis Lisabonoje ir kad kelionės metu – rugpjūčio 5 d. – apsilankys 1917 m. Marijos apsireiškimų šventovėje Fatimoje. Spaudos salės direktoriaus M. Bruni pareiškimas paskelbtas dvejomis kalbomis, itališkai ir portugališkai.
PJD Lisabona 2023
Gegužės pirmąją pusę pranešta, kad į PJD, įvyksiančią rugpjūčio 1–6 d. Lisabonoje jau įsiregistravo per pusė milijono jaunuolių iš 196 kraštų, įskaitant 16 300 savanorių ir 660 vyskupų.
„Lauksiu jūsų Lisabonoje“, – pareiškė vaizdo žinioje jaunimui popiežius Pranciškus. Jis paragino jaunimą pasirengti PJD džiaugsmui ir pripildyti jį viltimi.
„Vertybės, kurias atradome savyje, ryšiai su kitais jaunais žmonėmis iš kitų šalių, susitikimai, viskas lieka viduje. Ypač jaunų žmonių stiprybė. Bažnyčia turi jaunuolio stiprybę. Tad pirmyn!“ – paragino Pranciškus.
Popiežius įsakmiai prašė įsidėmėti vieną pasirengimo PJD paslaptį: – „norėdami gerai pasirengti, turite pažvelgti į šaknis, pamėginti susitikti su vyresniaisiais, pasisemti senolių išminties“.
„Visada pirmyn. Lauksiu jūsų Lisabonoje. Iki pasimatymo!“ – kalbėjo gegužės pradžioje paviešintame vaizdo sveikinime popiežius Pranciškus.
Pasaulio jaunimo ir Pasaulinė senelių ir senolių dienos
Savaitę prieš PJD Lisabonoje pradžią visuotinėje Bažnyčioje trečiąjį kartą bus minima popiežiaus Pranciškaus įsteigta Pasaulinė senelių ir senolių diena. Jos tema – „Jis maloningas per amžius iš kartos į kartą tiems, kurie jo klausosi“ (Lk 1,50). Pasaulinę dieną rengianti Romos kurijos dikasterija patikino, kad tema turi tiesioginį sąryšį su PJD, kurios tema „Marija susiruošusi skubiai iškeliavo“ (Lk 1, 39).
Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija priminė, kad Marija Viešpaties šlovinimo giesme Magnifikat sveikino savo senolę giminaitę Elžbietą, kurios aplankyti „susiruošusi skubiai iškeliavo“. Magnifikat giesmė iškalbiai liudija jaunimo ir senolių sąjungos jėgą, pažymėjo komunikate dikasterija, atsakinga tiek už PJD, tiek už Pasaulinės senelių ir senolių dienos rengimą.
Fatima, taika Ukrainoje ir Paaukojimo aktas
Kaip žinia, vienas iš didžiausių popiežiaus rūpesčių nuo plataus masto Ukrainos užpuolimo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. yra taika Ukrainoje, Europoje ir visame pasaulyje. 2022 m. kovo 25 d. popiežius Pranciškus, vienybėje su katalikais visame pasaulyje, paaukojo Rusiją ir Ukrainą Nekalčiausiajai Marijos širdžiai. Visi Bažnyčios vyskupai, taip pat Lietuvoje, kovo 25 d., Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai iškilmės dieną, maldas už taiką paaukojo Nekalčiausiai Marijos Širdžiai. Priminsime, kad Paaukojimo aktui, tą pačią dieną įvykusiam Fatimos Marijos šventovėje, vadovavo ypatingas popiežiaus pasiuntinys kardinolas K. Krajewskis.
Paaukojimo aktas tiesiogiai susijęs su 1917 m. Fatimoje, Portugalijoje, įvykusių Marijos apsireiškimų žinia trims portugalams piemenėliams. Po pirmojo Marijos apsireiškimo 1917 m. gegužės 13 d., vaikai liepos 13 dienos regėjimo metu išgirdo Dievo Motinos prašymą, „kad Rusija būtų paaukota jos Nekalčiausiajai Širdžiai, priešingu atveju Rusija paskleis savo klaidas pasaulyje, pradės karus ir Bažnyčios persekiojimą. Nuolankieji bus kankinami, Šventasis Tėvas labai kentės, tautos žus“.
Pagal Fatimos apsireiškimų žinią, popiežius šv. Jonas Paulius II net kelis kartus vienybėje su visa Bažnyčia pakartotinai pavedė ir paaukojo žmoniją Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai. Po pirmojo akto 1981 m. birželio 7 d. per Sekmines Didžiojoje Marijos bazilikoje Romoje, kuriame popiežius negalėjo asmeniškai dalyvauti, tik kalbėti per radijo transliaciją, nes dar gydėsi po 1981 m. gegužės 13 d. nepasisekusio pasikėsinimo į jo gyvybę. Jonas Paulius II pakartojo šį aktą 1982 m. gegužės 13 d., lankydamasis Fatimoje, ir 1984 m. kovo 24 d. Romoje, Šv. Petro aikštėje, dvasinėje vienybėje su viso pasaulio vyskupais.
Taip pat popiežius Pranciškus, savo pirmtako Jono Pauliaus II pavyzdžiu, pakvietė Bažnyčią su juo ir bendrystėje su visais vyskupais pavesti ir paaukoti visą žmoniją, ypač Rusiją ir Ukrainą Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai. Paaukojimo maldoje popiežius Pranciškus be kita ko meldė:
„Motina, mes norime priimti tave į savo gyvenimą ir istoriją. Šią valandą pavargusi ir nusiminusi žmonija kartu su tavimi stovi prie kryžiaus. Žmonija nori paaukoti save tau, o per tave – Kristui. Tave su meile gerbiančios ukrainiečių ir rusų tautos kreipiasi į tave, nes tavo Širdis plaka joms ir visoms karo, bado, neteisybės bei vargo draskomoms tautoms. Todėl, Dievo Motina ir mūsų Motina, iškilmingai pavedame ir paaukojame save, Bažnyčią ir visą žmoniją, ypač Rusiją ir Ukrainą, tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Priimk šį mūsų pasiaukojimą, kurio žodžius tariame su pasitikėjimu ir meile; suteik, kad liautųsi karas ir pasaulyje įsiviešpatautų taika. Iš tavo Širdies išsiveržęs „Taip“ atvėrė istorijos duris Taikos Kunigaikščiui; tikime, kad per tavo Širdį vėl ateis taika. Tau mes paaukojame visos žmonių šeimos ateitį, tautų poreikius ir lūkesčius, pasaulio nerimą ir viltis. Tegul per tave žemėje išsilieja Dievo gailestingumas ir mūsų dienos vėl tegul slenka pagal švelnų taikos ritmą. Moterie, ištarusi „Taip“, ant kurios nužengė Šventoji Dvasia, sugrąžink į mūsų tarpą Dievo darną. Tu, kuri esi „gyvasis vilties šaltinis“, sudrėkink išdžiūvusias mūsų širdis. Tu, kuri savo įsčiose nuaudei Jėzaus žmogystę, padaryk mus bendrystės kūrėjais. Tu, kuri vaikščiojai mūsų keliais, vesk mus taikos takais. Amen“
(SAK / Vatican News)
