Sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą popiežius kalbėjo apie Mišių Evangelijoje skambėjusią garsiąją Jėzaus frazę: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21).
Pasak Pranciškaus, šie Jėzaus žodžiai visuotinai žinomi, tačiau kartais jie netinkamai ar bent jau labai paviršutiniškai naudojami kalbant apie Bažnyčios ir valstybės, krikščionybės ir politikos santykį. Dažnai jie suprantami taip, tarsi Jėzus būtų norėjęs atskirti dvasinę tikrovę nuo žemiškosios. Kartais taip mąstome ir mes. Manome, kad tikėjimas su savo praktikomis yra viena, o kasdienis gyvenimas – kita. Tačiau taip nėra. Tokį dviejų tikrovių atskyrimą popiežius pavadino „šizofrenija“, tarsi tikėjimas neturėtų nieko bendra su konkrečiu gyvenimu, visuomenės iššūkiais, socialiniu teisingumu, politika.
Iš tikrųjų, sakė Pranciškus, Jėzus nori mums padėti, kad tai, kas priklauso ciesoriui, ir tai, kas priklauso Dievui, pastatytume į jiems deramas vietas. Ciesoriui, t. y. politikai, pilietinėms institucijoms, socialiniams ir ekonominiams procesams, priklauso rūpinimasis žemiškąja tvarka, o mes turime dalyvauti šioje tikrovėje kaip atsakingi piliečiai, rūpindamiesi tuo, kas mums patikėta, skatindami teisę ir teisingumą darbo pasaulyje, sąžiningai mokėdami mokesčius, įsipareigodami bendrajam gėriui. Tačiau Jėzus pabrėžia ir kitą esminę tiesą: Dievui priklauso žmogus, visas žmogus ir kiekvienas žmogus. Tai reiškia, kad mes nepriklausome jokiai žemiškajai tikrovei, jokiam šio pasaulio ciesoriui. Mes priklausome Viešpačiui ir neturime būti jokios žemiškos valdžios vergai. Taigi ant monetos yra imperatoriaus atvaizdas, tačiau Jėzus mums primena, kad mūsų gyvenime yra įspaustas Dievo atvaizdas, kurio niekas ir niekada negali ištrinti.
Baigdamas trumpą sekmadienio Evangelijos apmąstymą popiežius prašė Švč. Mergelę Mariją, kad ji mums padėtų pripažinti ir gerbti savo ir kiekvieno žmogaus orumą. (jm / Vatican News)
