Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus komentavo dienos Evangelijoje minimus Jėzaus žodžius Rašto aiškintojams ir fariziejams, religiniams tautos vedliams: „jie kalba, bet nedaro“, „jie viską daro, kad būtų žmonių matomi“ (žr. Mt 23, 1–12). Popiežius pakvietė savo klausytojus apmąstyti du aspektus – atstumą tarp sakymo ir darymo ir situaciją, kai išorė ima viršų prieš vidų.
Atstumas tarp sakymo ir darymo. Jėzus įvardija šių Izraelio žmonių mokytojų, norinčių kitus mokyti Dievo žodžio ir būti gerbiamais autoritetais, gyvenimo dvigubumą. Jėzaus žodžiuose galima girdėti pranašų, ypač Izaijo, žodžių aidą: „ši tauta tik liežuviu tesiartina prie manęs, vien tik lūpomis tegarbina mane, o jos širdis yra nutolusi nuo manęs“ (žr. Iz 29, 13). Ir mes turime budriai saugotis širdies dvigubumo pavojaus, nes tai kelia abejonių dėl mūsų liudijimo, dėl mūsų, kaip asmenų ir krikščionių, patikimumo.
Tiesa, pridūrė popiežius Pranciškus, jog visi dėl savo silpnumo susiduriame, su tam tikru atstumu tarp sakymo ir darymo. Bet dviguba ir dėl to nesikremtanti širdis yra kitas dalykas. Pasakyti dvigubumui „ne“ reikia ypač tada, kai užimame atsakingą vaidmenį gyvenime, visuomenėje, Bažnyčioje.
Kunigui, sielovados darbuotojui, politikui, mokytojui ar gimdytojui visada galioja tokia taisyklė: tai, ką sakai, ką pamokslauji kitiems, pirma įsipareigok laikytis pats. Kaip yra priminęs šv. Paulius VI, kad būtume autoritetingi mokytojai, visų pirma turime būti patikimi liudytojai.
Iš atstumo tarp sakymo ir darymo išplaukia kita pasekmė: išorės pirmumas prieš vidų. Nors patys gyvena dvigubai, Rašto aiškintojai ir fariziejai stengiasi paslėpti savo gyvenimo nenuoseklumą ir išsaugoti išorinę reputaciją. Jei žmonės sužinotų, kas iš tiesų yra jų širdyse, Rašto aiškintojai ir fariziejai liktų sugėdinti ir jais nebebūtų galima pasitikėti. Todėl jie pradeda daryti tai, kas padeda, kaip sakoma, „išsaugoti veidą“ ir atrodyti teisūs. Tai labai paplitęs būdas – rodyti gražią išorę tam, kad paslėptum sugedusį vidų, pudruoti veidą, širdį, gyvenimą... Išorės viršenybė prieš vidų yra bjauri liga.
„Broliai ir seserys, įsiklausydami į Jėzaus perspėjimą paklauskime savęs: ar stengiamės praktikuoti tai, ką skelbiame, ar gyvename dviveidiškai? Ar mums rūpi tik nepriekaištinga išorė, ar nuoširdžiai rūpinamės savo vidiniu gyvenimu?“, – spalio 5 dienos vidudienio maldos susitikime kvietė paklausti popiežius Pranciškus. Tegu, meldė jis, Šventoji Mergelė, nuosekliai ir nuolankiai gyvenusi pagal Dievo valią, mums padeda tapti patikimais Evangelijos liudytojais. (RK / Vatican News)