Trečiadienį per bendrąją audienciją popiežius taip pat priminė ketvirtadienį, lapkričio 9 d., Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minimą Laterano Šv. Jono bazilikos pašventinimo metinių liturginę šventę. „Tai Romos katedra, popiežiaus, kaip Romos vyskupo, katedra“, – priminė Pranciškus.
Romos Laterano Švenčiausiojo Išganytojo, Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangelisto bazilikos pašventinimo metinių šventę mini visa Bažnyčia, nes Laterano bazilika, Romos vyskupo katedra, laikoma viso pasaulio bažnyčių motina ir galva. Tai skelbia užrašas, esantis ant jos fasado: Sacrosancta lateranensis ecclesia omnium urbis et orbis ecclesiarum mater et caput.
Laterano bazilika yra visų miesto ir pasaulio bažnyčių galva ir motina todėl, kad ji yra popiežiaus – Romos vyskupo ir apaštalo Petro įpėdinio katedra. Laterano bazilika taip pat yra pirma oficialiai iškilmingai pašventinta bažnyčia, po to, kai ketvirtojo amžiaus pradžioje imperatorius Konstantinas panaikino krikščionių persekiojimus.
Imperatoriaus Konstantino pastatydintą baziliką 324 m. lapkričio 9 d. iškilmingai pašventino popiežius Silvestras. Nuo to laiko iki pat mūsų dienų ši bazilika yra Romos vyskupų katedra. Prie jos buvusiuose rūmuose popiežiai gyveno iki keturioliktojo amžiaus. Po vadinamosios Avinjono tremties, tai yra kelių iš Prancūzijos kilusių popiežių sprendimo savo sostinę perkelti į pietinės Prancūzijos Avinjono miestą, 1378 m. sostui grįžus į Romą popiežiai įsikūrė jau ne Laterane, bet prie Šv. Petro bazilikos. Tačiau Laterano bazilika ir toliau išsaugojo Romos vyskupo katedros ir svarbiausios bažnyčios statusą.
